„Gera dėkoti Tau, Viešpatie, ir giedoti gyrių Tavo vardui, Aukščiausiasis“ (Psalmių 92, 1).
Galima klausti savęs: „Daug ar mažai yra dvidešimt penkeri metai?“ Senyvo amžiaus žmogus galbūt pasakys, kad tai tik kelio pradžia, jaunuolis – kad tai pats jėgų žydėjimas, mažam berniukui tai atrodys labai daug. Švenčiant dvidešimt penkerių metų kunigo Romo Pukio tarnystės jubiliejų Šiauliuose nejučia žvelgiame atgal, į nueitą kelią, į Viešpatyje nuveiktus darbus. Viena vertus, lyg ir taip neseniai, 1994 metų gegužę kunigas Romas buvo Tauragėje ordinuotas kunigo tarnystei Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčioje, įvedimo pamaldos Kelmėje (miesto savivaldybės salėje), Šiauliuose. Bet verčiant prisiminimų lapus šis kelias ne toks jau ir trumpas. Daugelis tų, kurie kartu stovėjo šalia šio kelio pradžioje jau išėję Amžinybėn, o bažnyčioje spėjo užaugti nauja parapijiečių karta. Kai kas išėjo, kai kas atėjo. Gera matyti naujus, prisijungiančius prie parapijos žmones. O juk Šiaulių parapija išskirtinė. Čia kartu renkasi, meldžiasi, kartu darbuojasi evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai.
Visko būta: ir vargų, ir džiaugsmų. Iki šiol Šiaulių parapija neturi savo pastato. Pokaryje buvęs gražus evangelikų liuteronų bažnyčios pastatas miesto centre buvo nugriautas, o kadangi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už nugriautus pastatus kompensacija nepriklauso, parapija šiuo atžvilgiu liko be savo vietos. Ne vienerius metus glaudėsi valstybei priklausančiame pastate. O šiuo metu, nors širdyse yra didžiulis troškimas turėti savo bažnyčios pastatą, nepaprastai džiaugiamės turėdami galimybę rinktis metodistų bažnytėlėje. Tai ne tik suartino su tikėjimo broliais ir seserimis iš Šiaulių Evangelijos krikščionių bažnyčios (evangelikai baptistai), Šiaulių Jungtinės metodistų bažnyčios, bet ir suteikė galimybių pasibuvimams po pamaldų, darbui su vaikais, platesnei veiklai.
Kartą ketvirtyje vyksta svečių pamaldos, į kurias kviečiami svečiai kunigai iš visos Lietuvos ir ne tik. Turėjome svečių iš Latvijos, Sankt Peterburgo. Ketvirtais mėnesio sekmadieniais jaunimas ir visi norintys giliau pažvelgti į aktualias krikščionio gyvenimo temas kviečiami į mini seminarus – diskusijas, dar vadinamas „pamaldas kitaip“. Kiekvieną trečiadienį vedami Biblijos skaitymo ir maldos susirinkimai. Šiemet parapija jau antrą kartą aktyviai įsitraukė į tarptautinį projektą „Samariečio krepšys. Vaikų Kalėdos“. Vyko evangelizaciniai renginiai bažnyčioje, Šiaulių vaikų globos namuose, miesto bibliotekoje, VŠĮ Motinos Teresės šeimų namuose, o po jų sekė „Šauniosios kelinės“ pamokėlės vaikams. Projekto pagalba parapija turėjo galimybę išeiti už bažnyčios ribų ir realiai praktikoje prisiminti didįjį Viešpaties paliepimą – bažnyčios misiją „Eikite ir padarykite Mano mokiniais visų tautų žmones…“ (Mato 28, 16). Kokios plačios lankos Evangelijos skelbimui, kiek daug darbo aplinkui!
Galime džiaugtis ir dėkoti Dievui už kasmet vykstančią vaikų turistinę krikščionišką stovyklą, draugystę su Jungtinės metodistų bažnyčios kunigu Andrumi Kask ir jo žmona Jelena, bendrystę su evangelikų reformatų bažnyčia Emmeloord (Olandija). Užmegztas bendravimas su Evangelikų liuteronų parapija Pinki miestelyje Latvijoje. Veikia vienijanti visus Šiaulių krašto evangelikus internetinė svetainė. O kiek dar visko, ko į raštą nesudėsi.
Smagu buvo visiems susirinkti ir Dievui padėkoti už tuos dvidešimt penkerius tarnystės metus. Skambėjo giesmės, parapijiečių iš kunigo Romo aptarnaujamų Šiaulių, Kelmės, Radviliškio, Joniškio parapijų sveikinimai, Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento Tomo Šerno sveikinimo žodis. Ir geras laikas po to…
„Padėk mums, Dieve, tvirtai laikytis Tavo malonės, kuria galime deramai tarnauti Tau su pagarba ir baime; padėk Viešpatie Tave mylėti visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis, o savo artimą kaip save pačius; tebus mūsų žibintai pilni Šventosios Dvasios aliejaus ir šviečiantys Tavo garbei ir šlovei“.
