Stovykla „Jo planas man 2020. BĖGANTIS ŽMOGUS“
„Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?“ (Morkaus 8,36 – 37).
Aplinkui visi bėga… bėga, stengdamiesi pasiekti kokį nors tikslą. Vieni bėga greičiau, kiti ne taip greitai, vieni pergalingai risnoja per gyvenimą, kiti pavargsta ir nebemato bėgimo prasmės. Gyvename laike, kuomet karantinas trumpam pristabdė nuolatinį bėgimą, bet po to kai kas ėmė bėgti dar intensyviau. Klausimas kur? Didžioji dalis žmonijos bėga tikėdamasi surasti laimę, įprasminti save arba bėga todėl, kad aplinkui bėga kiti.
Kaip bėgti, kad tai turėtų prasmę, amžinai išliekančią vertę? Kaip bėgti, kad gautum apdovanojimą? Kaip žinoti, kur yra patikimas informacijos šaltinis mus pasiekiančios informacijos sraute? Kaip turėčiau žiūrėti į save, koks mano, kaip žmogaus, pašaukimas? Kas yra tikėjimas ir ką reiškia tikėti? Kuo galiu absoliučiai pasikliauti šiame gyvenime ir kur turėčiau semtis jėgų? Kokia mano padėtis prieš Dievą ir ką turiu daryti trokšdamas grįžti pas Jį, siekdamas pasitikėjimu paremtų santykių su Juo? Koks Dievo požiūris į pinigus ir kodėl nereikėtų prie jų pririšti savo širdies? Kam gyvenime teikti pirmenybę ir nuo ko pradėti kiekvieną savo gyvenimo dieną?
Tai klausimai, į kuriuos stovyklos metu bandėme visi kartu ieškoti atsakymų. Būtent todėl didelė laiko dalis čia buvo skirta diskusijoms, Dievo Žodžio apmąstymui ir studijoms, giesmei, maldai. Diskusijose praleistas laikas tapo galimybe pasidalinti su kitais savo nuomone, sužinoti, ką apie vienus ar kitus dalykus galvoja bendraamžiai, galimybe dalintis idėjomis bei išgirsti daug praktinių patarimų.
O kokia gi jaunimo stovykla be žygių, naktinio laužo ar kitos aktyvios veiklos?
Pirmiausia, tai kelionė po nuostabiai sutvarkytą Tytuvėnų miestelį bei ekskursija po vieną žymiausių baroko paminklų Lietuvoje, Tytuvėnų bernardinų vienuolyną. Nors vienuoliai jame negyvena nuo XIX a. vidurio, vienuolyno rūsyje apsistojęs „piligrimas“ visus maloniai vaišino savo pagaminta gira. Net papasakojo apie kai kurias giros gaminimo paslaptis. Neliko neapžiūrėta ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčia bei šventorius su Kristaus laiptų koplyčia.
Tą patį vakarą visų laukė naktinis žygis. Ne juokas tamsoje įveikti apie 12 kilometrų, stotelių ieškant vadovaujantis žemėlapiu ir Biblijos eilutėmis. Bet jaunimas ištvermingai įveikė šį iššūkį. Kaip ir plaukimą katamaranais Dubysos upe sekančią dieną. Ačiū Dievui už nuostabų orą bei šiltą vakarą, kai galėjom skambant gitarai ir giesmei susiburti prie naktinio laužo, skanauti žarijose keptas bulves.
Psalmėse skaitome: „Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių (Ps 119, 9).
Labai tikimės, kad tos sėklos, kurios buvo pasėtos, duos vaisių, kad krikščioniško gyvenimo principai, su kuriais jaunimas susipažino, padės jiems bėgti prasmingai, siekiant amžinai išliekančių vertybių, padės atrasti gyvą ryšį su gyvuoju Dievu. Ir visa tai bus Dievo garbei ir Jo šlovei.