Dvasinė kova (I dalis)
Pamėginkite spėti, apie ką kalbasi sliekai?
Tam tikra prasme kartais esam panašūs į šiuos sliekus. Kodėl? Požiūriu į dvasinį pasaulį. Mes turim ribotą realybės, kurioje gyvename suvokimą. Yra dalykų, kurie vykta dvasiniame lygmenyje ir kurių mes negalime pamatyti. Todėl yra daugybė žmonių nepripažįstančių antgamtinės jėgos, kuri slepiasi už materijos kurią matome, manydami, kad tikėti reikia tik tuo, ką matome. Net krikščionių tarpe yra tokių, kurie tikėjimą blogio egzistavimu vadina prietarais. Yra krikščionių, kurie žino, tiki antgamtiniais dalykais, bet nesureikšmina. O apie tai, kad vyksta kažkokia kova apskritai turi supratimą tik nedaugelis krikščionių. Visi pripažįsta tai, kad Dievas yra asmuo, bet nedaugelis tiki tokio asmens kaip šėtonas egzistavimu.
Todėl yra daugybė žmonių nepripažįstančių antgamtinės jėgos, kuri slepiasi už materijos kurią matome, manydami, kad tikėti reikia tik tuo, ką matome. Net krikščionių tarpe yra tokių, kurie tikėjimą blogio egzistavimu vadina prietarais. Yra krikščionių, kurie žino, tiki antgamtiniais dalykais, bet nesureikšmina. O apie tai, kad vyksta kažkokia kova apskritai turi supratimą tik nedaugelis krikščionių. Visi pripažįsta tai, kad Dievas yra asmuo, bet nedaugelis tiki tokio asmens kaip šėtonas egzistavimu. Visgi Biblija kalba, kad yra dvi karalystės. Perskaitykime porą ištraukų iš Biblijos.
„Kartą pas Jėzų buvo atvestas apsėstasis, kuris buvo aklas ir nebylys. Jėzus išgydė jį, tada šis prakalbo ir praregėjo. Ištisos minios netvėrė iš nuostabos ir klausinėjo: „Ar nebus šitas Dovydo Sūnus?!“ Tai išgirdę, fariziejai sakė: „Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovo Belzebulo galia.“ Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys. Tad jeigu šėtonas išvarinėtų šėtoną, irgi būtų savyje susiskaldęs. Kaipgi tuomet galėtų išsilaikyti jo karalystė? Jeigu jau aš išvarau demonus Belzebulo galia, tai kieno galia išvaro jūsų sekėjai?! Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jeigu aš išvarau demonus Dievo Dvasios jėga, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. Argi gali kas nors įsilaužti į galiūno namus ir pasiglemžti jo turtą, pirmiau nesurišęs galiūno?! Tik tada jis apiplėš jo namus. Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto.“ (Mt 12, 22-30)
„…Kad dėkotumėte Tėvui, Kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, Kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į Savo mylimojo Sūnaus karalystę; Jame mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą. (Kol 1.12-14)
Taigi egzistuoja dvi karalystės: Dievo karalystė ir šėtono karalystė.
Ir šioje dvasinėje sferoje vyksta nuožmi, mirtina kova. Kaip krikščionys turim pripažinti, kad turim priešininką. Naivu galvoti, kad kova nevyksta. Taip ignoruotume Šv. Rašto tiesą. Jei nejauti kovos, tai greičiausiai esi užmigęs.
Paprastai, kai valstybė dalyvauja kare, visi jos piliečiai yra įtraukti; karas kelia grėsmę jų saugumui. Ir į karą, kuris aprašomas Biblijoje yra įtraukti visi. (1 Pt 5,8-9). Tikėdami tik tuo ką matome, labai klystame, nes mūsų priešas nematomas.
Biblija mums parodo, kad dvasinė kova vyksta tarp Dievo ir Jo priešo. Ir nuožmiausia ši kova ten, kur skelbiamas Dievo Žodis!
DIEVAS
Kūrėjas ( Jn 1,3; Iš 20,11; Apr 4,11).
- Amžinas. Jo egzistavimas neturi nei pradžios nei pabaigos (Ps 145,13; Ps 90,2, Hebr 13,8).
- Visagalis (Jer 51,15; ). Nei danguje nei žemėje nėra nė vieno, kuris Jam prilygtų.
- Visa žinantis (Ps 139, 1-4, Mt 9,4).
- Dievas turi kariuomenę, kurią gali sutelkti, kad išgelbėtų savo žmones. Dievas sukūrė angelus. Jų yra daug ir jie yra galingi. Biblijoje jie paminėti apie 300 kartų.
Angelų užduotys: a) išlaisvinti arba apginti Dievo žmones (Apd 12,5-11; Ps 91,11-13; Hbr 1, 13-14); b) skelbti Dievo žinią (Lk 1,35; Mt 28,5-6); c) vykdyti Dievo teismą (2 Kar 19,35; Apreiškimo knyga)
ŠĖTONAS.
Mąstant apie šį Dievo priešą, matomi du pavojai:
- Apie tai per daug galvojama ir per daug gilinamasi. Kai kurie žmonės nuolat apie tai mąsto ir ypatingai domisi šėtono valdžia. Daug žmonių yra įsitraukę į okultizmą, skaitymą iš delno, horoskopų skaitymą ir fantastinius vaidmenų žaidimus. Visa tai gali turėti labai blogas pasekmes. Tai labai pavojinga ir veda tolyn nuo Dievo.
- Abejojama jo egzistavimu. Kitas kraštutinumas yra abejoti šėtono egzistavimu arba matyti jį kaip animacinių filmų herojų su trišakiu ir ragais. Daugelio žmonių protuose šėtonas paverčiamas juokeliu (lengvabūdiški pasvaičiojimai apie pragarą). Žmonės tarsi abejoja jo, kaip realaus asmens, turinčio piktą galią, egzistavimu.
„Yra dvi tolygios, bet priešingos klaidos, kurias žmonės linkę daryti spręsdami apie velnius. Pirmoji yra netikėti jų egzistavimu. Antroji – tikėti ir perdėtai, liguistai jais domėtis. Patiems velniams mielos abi klaidos, ir jie su tokiu pat džiaugsmu sveikina ir materialistą, ir tą, kuris užsiima magija.“ (C. S. Lewis „Kipšo laiškai“)
Šiek tiek pažvelkime į jo kilmę. Velnias iš tikrųjų buvo Dievo sukurtas angelas. Šis angelas gyveno danguje, tačiau pasididžiavo ir norėjo užimti Dievo sostą.
„Tai nupuolei iš dangaus, Aušrini, aušros sūnau! Kaip tave sukniubdė ant žemės, tave, kuris išguldei tautas! Kadaise manei savo širdyje: „Užlipsiu į dangų, viršum Dievo žvaigždžių iškelsiu savo sostą. Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai, pačiuose Šiaurės pakraščiuose. Užlipsiu ant aukščiausių debesų ir prilygsiu Aukščiausiajam!“ (Iz 14,13-14).
Pastebėkite, kiek kartu šėtonas sako: „aš padarysiu tą ir aną.“ Už tai jis buvo išmestas iš Dangaus ir tapo Dievo priešu. Su juo buvo išmesti ir pasekę juo angelai (Judo 6 eil.).
Taigi šėtonas nėra kažkokia neaiški jėga ar rūkas. Tai galingas angelas, tačiau jis yra kūrinys (sukurta būtybė), turintis ribotą valdžią (veikia tik Dievui leidus – Jobo knyga). Jis nėra amžinas (Apr 20,10), nėra visagalis ir visažinis kaip Dievas.
Jo vardas yra melagis (devolos) ir melo tėvas (Jn 8,44). Melas – paimti tai, kas yra tiesa ir ją iškreipti. Šėtono vardai atskleidžia jo charakterį. Gundytojas, melagis, žudikas. Tai vardai, kuriais Biblija apibudina šėtoną. Juo negalima pasitikėti. Naudojami titulai turėtų mus priversti suprasti, kad tai nėra toks velniukas, kurį mūsų tautosaka pašiepia. Jėzus niekuomet nesišaipė ir naiviai nekalbėjo apie šėtoną.
Pagrindinis šėtono siekis yra užimti Dievo vietą mūsų gyvenimuose, sunaikinti Dievo karalystę.
Kaip gi šie planai įgyvendinami?
- Jis apakina netikinčių protus, kad jie neišvystų Evangelijos šviesos. (2 Kor 4,4)
Visais būdais šėtonas stengiasi sudominti žmones kitais dalykais, kurie nėra svarbūs, nukreipdamas jų žvilgsnį nuo Evangelijos, nuo Dievo Žodžio. Netgi tuomet, kai žmonės pradeda domėtis Evangelija, šėtonas bando jiems sutrukdyti ją suprasti ir pažinti Dievą. Jis nori, kad žmonės būtų tamsoje, o ne Evangelijos šviesoje, ir nebūtų išgelbėti.
- Jis išplėšia Dievo Žodį. (Mato 13,19)
Kai žmogus išgirsta Dievo Žodį, tačiau jo nesupranta, šėtonas ateina ir bando pabloginti padėtį, išplėšdamas Dievo Žodį, nes jis nenori, kad Dievo Žodžio sėkla užaugtų ir atvestų prie atgailos, todėl bando atimti tai, ką žmogus išgirdo.
- Jis laiko žmones vergystėje (2 Tim 2,26)
Daugelį žmonių šėtonas laiko supančiojęs nuodėmės grandinėmis, versdamas juos daryti tai, kas nepatinka Dievui. Vienas iš sėkmingiausių šėtono būdų – įteigti žmonėms, kad jie turi daug laiko. Galbūt žmogus supranta Evangelijos žinią ir nori būti išgelbėtas. Tačiau šėtonas jo viduje šnibžda: „Taip, bet ne dabar. Gyvenk dėl malonumų, paskui grįši prie to“. Taip žmogus pagaunamas į spąstus ir laikui bėgant bus sunkiau išsilaisvinti iš nuodėmės.
Išvada.
Prisiminkime du sliekus mūsų pirmoje vaizdinėje priemonėje. Jie nesuvokia, kas vyksta pasaulyje virš jų. Skaitydami Bibliją, mes aiškiai matome, kad kova dvasiniame pasaulyje tikrai vyksta. Nors mes to nematome, bet tai realu. Apaštalas Paulius apie šią kovą rašo savo laiške Efeziečiams. Jis nori, kad skaitytojai žinotų apie šią kovą ir suprastų, kad tai jiems daro įtaką (Ef 6,11-12). Kaip vienas žmogus yra pasakęs: „yra dalykų, kurie egzistuoja, nepriklausomai nuo to tikime mes tuo ar ne“. Mums reikia prisiminti, kad esame įtraukti į šią dvasinę kovą. Mums reikia žinoti šėtono naudojamus būdus, kad nebūtume apkvailinti. Taip pat turime prisiminti, kad nors šėtonas yra galingas, Dievas yra Visagalis. Būti su Dievu reiškia būti laimėtoju. Dievas myli tave ir nori to, kas geriausia tau. Stok į Dievo armiją!
Dievas nepalieka mūsų vienų. Jis kovoja už mus, apginkluoja mus dvasiniais ginklais ir teikia jėgos šioje kovoje išstovėti. Su Jėzumi Kristumi pergalė yra įmanoma!
„Ir jus, mirusius nusikaltimais ir jūsų kūno neapipjaustymu, Jis atgaivino kartu su Juo, atleisdamas visus nusikaltimus. Jis ištrynė skolos raštą su mus kaltinančiais reikalavimais, raštą, kuris buvo prieš mus, ir panaikino jį, prikaldamas prie kryžiaus. Jis nuginklavo kunigaikštystes bei valdžias ir viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus.“ (Kol 2,13-15)