Lapkričio 25 d. Kelmėje buvo įamžintas kun. prof. dr.Konstantino Kurnatausko (1878-1966 m.) atminimas. Šiam iškiliam žmogui 1903 m. buvo patikėta istorinė Kelmės evangelikų reformatų parapija su filijomis Kėdainiuose, Deltuvoje ir Seirijuose. K. Kurnatauskas Kelmės reformatų evangelikų parapiją aptarnavo iki 1938 m.

Iškilmės prasidėjo pamaldomis Kelmės reformatų liuteronų parapijos bažnyčioje. Pamaldoms vadovavo šią parapiją aptarnaujantis kunigas Romas Pukys ir Biržų evangelikų reformatų klebonas, Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos viceprezidentas Rimas Mikalauskas. Pastarasis pasakė ir kunigui K. Kurnatauskui skirtą pamokslą.


Po to prie J. Graičiūno gimnazijos kalbėjo jos direktorius Rimas Bielskis. Žodį tarė Kelmės miesto seniūnas Romas Atkočaitis, kuris ir atidengė K. Kurnatauskui skirtą atminimo lentą. Ji gimnazijos lauko sieną papuošė neatsitiktinai, nes K. Kurnatauskas buvo Kelmės progimnazijos įkūrimo 1921 m. iniciatorius, pirmasis jos vadovas. Vėliau 1940 m. ši progimnazija buvo reorganizuota į gimnaziją. K. Kurnatausko atminimui skirtą lentą palaimino kunigas R. Mikalauskas.

Po to iškilmės, kurias vedė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Živilė Klimien,ė tęsėsi aktų salėje. Čia žodį tarė rajono mero pavaduotojas, savivaldybės komisijos, besirūpinančios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui, pirmininkas Izidorius Šimkus, kunigas R. Mikalauskas.

Pranešimus, skirtus ne tik K. Kurnatauskui, bet ir jo giminei, žmonėms, su kuriais kunigas ir mokslininkas bendravo, skaitė J. Graičiūno gimnazijos istorijos vyr. mokytojas, rajono tarybos narys Egidijus Ūksas bei Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų daktaras, docentas, Teologijos katedros vedėjas, Evangeliškosios teologijos centro direktorius, Vokietijos Garbės konsulas Arūnas Baublys. Kalbas bei pranešimus papildė gimnazistų Jorūnės Antanaitytės, Deimantės Andriulytės, Armando Druktenio, Grigo Andrulio giedamos giesmės.

Ūkso ir A. Baublio, kurie ruošdami pranešimus rėmėsi K. Kurnatausko disertacija, Lietuvos istorijos metraščiu, Istorijos instituto, įvairių monografijų, parašytų lietuvių ir vokiečių kalbomis, šaltiniais, teigimu Kurnatauskų (Kurnatovskių) giminė Lietuvoje žinoma nuo 17-ojo, o Europoje – nuo 14-ojo amžiaus. Kurnatauskų giminėje buvo net devyni kunigai. K. Kurnatausko artimieji dabartiniame Kelmės rajone šaknis įleido dar anksčiau. Šio šviesuolio senelis Oskaras, o po to ir tėvas, taip pat Oskaras, dirbo reformatų kunigais Kražiuose. Jis bendravo su žinomais lietuvių veikėjais Martynu ir Jonu Yčais, vienu iš Lietuvos valstybės atkūrimo iniciatorių – Stulgių klebonu Antanu Skinderiu, Kelmės dvarininkais Gruževskiais, Kelmės dabartinės bažnyčios statytoju kunigu Petru Janušausku. K. Kurnatauskas buvo dažnas svečias ir Kelmės žydų dvasinėje mokykloje. Šis inteligentas mokėjo apie dvi dešimtis kalbų, dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, kuriame užėmė profesoriaus pareigas.

Renginys, skirtas K. Kurnatauskui, buvo vienas pirmųjų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir, ko gero, pirmasis Lietuvoje, kuriuo buvo pradėti minėti Seimo paskelbti Reformacijos metai.

Nuotraukos – Š. Čiglinskienės ir S. Maziliausko.