Stovykla „Jo planas man 2019“
Turbūt pirmą kartą stovyklos istorijoje taip aiškiai skambėjo Išgelbėjimo žinia. Viešpats laimino, ir Jo Geroji Naujiena, prieš daugiau kaip du tūkstančius metų sukrėtusi pasaulį, lietė visų stovyklaujančių širdis. Jau pirmąją dieną vaikus pasiekė informacija apie virš Malonijos miesto (stovyklavietės – miestelio pavadinimas) sudužusį lėktuvą, kuris gabeno nepaprastą krovinį - svarbią žinią visam pasauliui. Kas gi slypi po visą stovyklą išsibarsčiusiose lėktuvo juodosios dėžės detalėse, „artefaktuose“? Kur juos rasti?
Kunigo R. Pukio tarnystės 25-metis
Galima klausti savęs: „Daug ar mažai yra dvidešimt penkeri metai?“ Senyvo amžiaus žmogus galbūt pasakys, kad tai tik kelio pradžia, jaunuolis – kad tai pats jėgų žydėjimas, mažam berniukui tai atrodys labai daug. Švenčiant dvidešimt penkerių metų kunigo Romo Pukio tarnystės jubiliejų Šiauliuose nejučia žvelgiame atgal, į nueitą kelią, į Viešpatyje nuveiktus darbus. Viena vertus, lyg ir taip neseniai, 1994 metų gegužę kunigas Romas buvo Tauragėje ordinuotas kunigo tarnystei Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčioje, įvedimo pamaldos Kelmėje (miesto savivaldybės salėje), Šiauliuose. Bet verčiant prisiminimų lapus šis kelias ne toks jau ir trumpas...
Dvasinė kova (III dalis). Kovokime klupėdami.
„Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga. Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti. Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją...“
Dvasinė kova (II dalis)
„Pasaulis šaukte šaukia, kad Dievas nereikalingas, krikščionybė nuobodi ir skirta tik silpniems, o jei labai trokšti ramybės yra patrauklioji rytų religija, joga su savo filosofija, kad žmogus viską gali pats. Apgautas šėtono žmogus dedasi visko šeimininku: mano pinigai, mano laikas, mano kūnas ir pan., pamiršdamas arba visiškai paneigdamas savo priklausomybę nuo Kūrėjo. Ir nors skamba Dievo įspėjimas: „Paleistuviai ir paleistuvės! Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu“ (Jok 4,4), daugelį žmonių, net daugelį Bažnyčios narių pasaulis nutraukia. Iš dalies dėl to, kad bijoma būti „baltomis varnomis“, baimė būti nepopuliariu draugų tarpe ar baimė kaip į tai sureaguos artimieji.“
Dvasinė kova (I dalis)
„...yra daugybė žmonių nepripažįstančių antgamtinės jėgos, kuri slepiasi už materijos kurią matome, manydami, kad tikėti reikia tik tuo, ką matome. Net krikščionių tarpe yra tokių, kurie tikėjimą blogio egzistavimu vadina prietarais. Yra krikščionių, kurie žino, tiki antgamtiniais dalykais, bet nesureikšmina. O apie tai, kad vyksta kažkokia kova apskritai turi supratimą tik nedaugelis krikščionių. Visi pripažįsta tai, kad Dievas yra asmuo, bet nedaugelis tiki tokio asmens kaip šėtonas egzistavimu. Visgi Biblija kalba, kad yra dvi karalystės...“
Dienos skaitinys
Sausio 21 d.
Širdis, panaši į Jo širdį
„Mes – molis, o Tu – mūsų puodžius; visi mes – Tavo rankų darbas“ (Izaijo 64, 7)
Dievas nori, kad būtume panašūs į Jėzų. Argi tai ne gera žinia? Jūs nebūsite visą laiką toks, koks esate šiandien. Jūs nesate pasmerktas būti „amžinu niurzga“. Jus įmanoma patobulinti. Net jei šiandieną nerimavote, neturite to daryti iki gyvenimo pabaigos. Jei gimėte netolerantiškas, neprivalote toks mirti. Iš kur toks supratimas, kad mes negalime pasikeisti? Iš kur tokie teiginiai: „Tokia jau mano prigimtis – nuolat jaudintis!“ arba: „Aš visada liksiu pesimistas – tiesiog toks jau esu!“? Kas taip pasakė? Ar tą patį sakytume ir apie savo kūnus? „Tokia jau mano prigimtis – vaikščioti sulaužyta koja. Čia jau nieko nebepakeisi“. Be abejo, tai ne tiesa. Jei kažkas negerai mūsų kūnui, ieškome gydytojo pagalbos. Argi nereikėtų taip pat elgtis ir su savo širdimi? Argi nederėtų ieškoti pagalbos, jei nuolat esame „surūgę“? Argi negalime pasirūpinti savo savanaudiškumo gydymu? Žinoma galime. Jėzus gali pakeisti mūsų širdis. Jis nori, kad mūsų širdis taptų panaši į Jo širdį.
Max Lucado „Malonė šiai akimirkai. Įkvepiančios mintys kiekvienai metų dienai.“ 2005 Vilnius.
Pamaldos
Šiauliai
Kiekvieną sekmadienį 10:00 val
Ketvirtąjį mėnesio sekmadienį „Pamaldos kitaip“